- žioplė
- 2 žioplė̃ sf. (4) J.Ger, NdŽ; N grandinė, kuria tinklas pritvirtinamas prie valties.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
žioplė — 1 žioplė̃ sf. (4) 1. K, NdŽ, DŽ1, Pns menk. burnos anga, ryklė, snukis, nasrai, žiomenys: Ta mažoja ką pagriebus deda į žiõplę – nespėji nė sumatyt Jrb. Užkišk tu savo žiõplę! Alk. O tas garnys turi didelę žiõplę: pats mačiau kaip sykį porą… … Dictionary of the Lithuanian Language
žioplė — žioplỹs, žioplė̃ dkt. Žioplỹs ir bãloje prigerti gãli … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
žioplelis — žioplẽlis sm. (2) Lp žr. žiopliukas … Dictionary of the Lithuanian Language
žioplėti — žioplėti, ėja, ėjo intr. darytis žioplam, nenuovokiam … Dictionary of the Lithuanian Language
žioplys — 2 žioplỹs, ė̃ smob. (4) KBII66, K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Mlk; L 1. R, MŽ, N kas išsižiojęs, pravira burna. 2. Q19,108, CII25, R252, MŽ337, D.Pošk, LsB457, ŠT10,130 kas nepastabus, negudrus, žioplas žmogus: Matai, žioplė̃, anąsyk nenusipirkau … Dictionary of the Lithuanian Language
žiopla — sf. (1) Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Nt, žioplà (4) K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ 1. žr. 1 žioplė 1: Ka gausi į žioplą, tai tylėsi Štk. ^ Uždaryk žioplą – varna įlėks Jnš. 2. žr. 1 žioplė 3: Taip nepuikiai stova sijonas su tokioms žioploms Žd. 3 … Dictionary of the Lithuanian Language
žioplas — žiõplas, à adj. (4) Jn, Š, J.Jabl, DŽ, NdŽ, KŽ, žioplas, à (3) Trk; S.Dauk išvėpęs, neatidus, negudrus: Žiopla tu boba, ko tu neatejai žolynų?! DrskŽ. Tusai ateivys žiõplas, ką jisai žino Drsk. Tokie žioplì tie vaikai, sakau, ar iš molio… … Dictionary of the Lithuanian Language
žioplys — žioplỹs, žioplė̃ dkt. Žioplỹs ir bãloje prigerti gãli … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atpainioti — 1. tr. Š atrišti, atnarplioti: Lengviau virvutę užpainioti negu atpainioti rš. Šiaip ne taip atpainiojo ragus ir, užnėrę virvę ant kaklo, vedė į dvarą LTsIV675. | refl. Š. | prk.: Kol atsipainioji (suvoki, susigaudai, suseki), ką ans sako, ilgai… … Dictionary of the Lithuanian Language
auškuvienė — aũškuvienė sf. (1) menk. užaušėlė, puskvailė, žioplė: Niekur negalima pasisiųst tos aũškuvienės Gs … Dictionary of the Lithuanian Language